Balandžio mėnesį prisijungę prie žingsnių iššūkio #walk15 programėlėje „Nuotykis, iš kurio nenorėsi gauti „n”, Vilniaus „Žiburio” pradinė mokykla užėmė 6 vietą. Daugiausiai žingsnių nuėjusi 2d klasės bendruomenė buvo apdovanota kelione į Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklą.
Su nekantrumu laukėme kelionės, o saulėtą gegužės devintosios rytą 2d klasės mokiniai lydimi mokytojos ir tėvelių išskubėjo į Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklą. Labai nustebome ir apsidžiaugėme, kai važiuodami autobusu pamatėme stirną ir lapę.
Ekskursijoje „Mitologinis pėsčiųjų takas” mokiniai turėjo unikalią galimybę pamatyti 17 skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių Dievybės ir mitologinės būtybės. Mokiniams buvo pasakojama, kad anksčiau žmonės gyveno kitaip – arčiau gamtos, o įvairūs jos reiškiniai buvo kasdieniškai svarbūs. Žmogus šiose žemėse gyveno apsuptas ir globojamas aukštesniųjų jėgų – Dievų. Tikėta, kad Dievai perspėja apie pavojus, saugo ir gina, moko išminties. Tai atskleidžia mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir aplinkos suvokimą.
Švenčionių rajone, Šventos kaime įsikūręs Sirvėtos regioninis parkas kviečia pakeliauti pažintiniu taku ir susipažinti su senovės lietuvių mitologija, kuri neatsiejama nuo gamtos. Tako pradžia yra prie Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kur įrengta vidaus ekspozicija – Mitologija. Taigi šis mitologinis takas yra tarsi vidaus ekspozicijos tęsinys lauke. Šalia esančio valstybės saugomo gamtos objekto „Liepų pavėsinės“ sutinkame Laimos, likimo deivės, skulptūrą. Buvo tikima, kad ji nusileidusi į žemę įsikūnija ne kur kitur, o būtent liepose. Taip pat aplankėme Lazdoną, kuri „įsikūrusi“ atviroje aikštelėje, dar neįžengus į mišką. Tai riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbius senovės žmogui medžius, auginančius riešutus.
Palikę šias skulptūras užnugaryje ir keliaujant toliau, šalia ramaus miško upelio matoma Upinio skulptūra. Tai tekančių vandenų dvasia. Upinio mitinės funkcijos po Lietuvos krikšto atiteko Šv. Kristoforui. Apsukus ratą ir grįžtant prie Sirvėtos lankytojų centro, pakeliui dar sutinkama skulptūrų. Šalia tvenkinio, kur matomas šulinys, gyvena Maumas. Tai gleivėta, aptekusi maurais mitologinė būtybė, kuria buvo gąsdinami vaikai. Prie Maumo įsiamžinome ir mes, visgi jis nėra toks bauginantis…
Ekskursijos metu taip pat turėjome ir pramogų – GEO lokacijų komandinį žaidimą. Buvome suskirstyti į komandas, pagal duotas koordinates ieškojome slaptų dėžių, kuriose buvo paliktos kitos lokacijos koordinatės ir dėlionės dalis. Geriausiai sekėsi mėlynųjų komandai, jie buvo greičiausi ir pastabiausi. Komanda buvo apdovanota saldžiu prizu, o likusios komandos gavo praktiškas atminimo dovanėles, kuriomis visi labai džiaugėsi. Dieną praleidome turiningai. Džiaugiamės laimėjimu ir sakome – GERA BŪTI AKTYVIEMS!
